Dantų implantacija
Dantų implantacija – tai chirurginė invazinė procedūra, kurios metu į reikiamą sritį (-is) yra įsriegiamas reikalingas kiekis dantų implantų.
Dantų implantas – tai natūralios danties šaknies atitikmuo.
Praktika rodo, jog tai ilgaamžė ir patikima procedūra, o jos rezultatais pacientai džiaugiasi visą gyvenimą.
Dantų implantacijos operacijos apimtis būna skirtinga ir priklauso nuo individualios situacijos. Gana dažnu atveju, ypatingai kai nuosavas dantis būna prarastas prieš ilgesnį laiko tarpą, reikalingas kaulo priauginimo (augmentacijos) procedūra arba sinuso dugno pakėlimo procedūra. Kiek ir kokios apimties procedūrų reikės – gali atsakyti tik Jus apžiūrėjęs specialistas.
Implantacijos rūšys
Pavienių dantų implantacija
Vienmomentė implantacija
Bedančių žandikaulių atstatymas implantais
Pavienių dantų implantacija
Tai dažniausiai praktikoje pasitaikanti procedūra, kurios metu yra įsriegiama vienas ar keli implantai.
Šis dantų implantacijos metodas plačiai naudojamas tuomet, kai pacientas implantuojamoje srityje jau nebeturi dantų. Esant situacijai, kuomet dantį reikia šalinti ir dėl esamų aplinkybių negalime daryti vienmomentės implantacijos, pacientas paliekamas sugyti ir implantacija atidedama po atitinkamo laiko tarpo (dažniausiai apie 3 mėnesius).
Vienmomentė implantacija
Vienmomentė implantacija yra chirurginis gydymo būdas, kuomet danties implantas yra sriegiamas iškart po danties pašalinimo. Ši procedūra turi kelis privalumus lyginant su atidėtos implantacijos metodu.
-
Atliekant vienmomentę implantaciją yra sutrumpinamas gydymo laikas (~3 mėn.), nes nereikia laukti, kol po danties pašalinimo pilnai sugis žandikaulio kaulas ir atsistatys dantena.
-
Sumažinamas chirurginių intervencijų skaičius. Vienos operacijos metu yra pašalinamas dantis, įsriegiamas danties implantas, atliekama kaulo ir/arba minkštųjų audinių korekcija operuojamoje srityje. Iškart uždedama gijimo galvutė arba laikinas vainikėlis, tad po implanto prigijimo belieka tik protezavimo etapas.
- Atlikus vienmomentinę implantaciją tinkamoje klinikinėje situacijoje, dažnai išgaunamas geresnis galutinis estetinis vaizdas, nei taikant atidėtos implantacijos metodą, nes pavyksta išsaugoti natūralų kaulo ir minkštųjų audinių kontūrą apie dantį.
Svarbu paminėti tai, kad vienmomentė implantacija yra pakankmai selektyvus gydymo metodas ir jos negalime naudoti kiekvienoje klinikinėje situacijoje. Mes negalime taikyti šio gydymo metodo, jei esame ribojami tam tikrų anatominių struktūrų, taip pat, jei šalintino danties srityje stebimas ūmus uždegimas arba yra didelis kaulinis arba minkštųjų audinių defektas.
Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl galimus danties nebuvimo rekonstrukcijos variantus aptariame individualios konsultacijos metu. Įvertinus žmogaus lūkesčius, žandikaulių anatomiją, žandikaulio kaulo kiekį, dantenas, minkštųjų audinių padėtį, šypsenos liniją sudarome individualų gydymo planą ir pasiūlome geriausią atstatymo variantą.
Bedančių žandikaulių atstatymas implantais
Žmogui praradus visus arba beveik visus, vieno arba abiejų žandikaulių, dantis atsiranda daugybė problemų, paliečiančių skirtingas jo gyvenimo sritis. Labai suprastėja gyvenimo kokybė. Žmogus negali kokybiškai sukramtyti maisto, dėl ko gali išsivystyti virškinimo, smilkinio – apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, atsiranda įvairių psicho-socialinių nepatogumų, kompleksų, žmonės bijo šypsotis, bendrauti, galiausiai tampa tiesiog sudėtinga mėgautis maistu. Išimamos plokštelės dažnai traumuoja, pritrina žandikaulių gleivinę, pacientai jaučia diskomfortą ir skausmą. Gyvenimas be dantų yra tikra kančia, kuri nuolatos sekina žmogų.
Praktika rodo, kad dažnu atveju nemažai žmonių dantų nebuvimą vis dar priima kaip normą. Be abejo, dauguma jų – vyresnės kartos atstovai, kurie kreipiasi pagalbos tik tuo atveju, kai išimama plokštelė visiškai nesilaiko ir nefunkcionuoja. Dažniausiai taip atsitinka todėl, kad dantų netekimas įvyksta per pakankamai ilgą laiko tarpą ir žmogus turėdamas pakankamai nemažas adaptacines galimybes prie to paprasčiausiai prisitaiko. Pradžioje pašalinus vieną arba kelis dantis žmogus pradeda kramtyti maistą labiau priešinga puse, neatstačius bedančių sričių protezais ant dantų implantų, kramtymo krūvis burnoje pasiskirsto netolygiai, nefiziologiškai ir po tam tikro laiko dantys gavę didesnį kruvį tampa paslankiais, gali atsirasti smilkininio- apatinio žandikaulio sąnario patologija.
Taip pat dažnai defektą/-us ribojantys dantys migruoja, keičia savo padėtį, sukrenta į seniau pašalintų dantų vietas. Atsirandant vis didesniems dantų lankų defektams yra gaminami tiltiniai protezai, esant galiniams dantų defektams – išimamos dantų plokštelės. Išimamos dantų plokštelės laikosi ant žandikaulio gleivinės ir taip pat kabliukais fiksuojasi prie turimų savų dantų. Problema tame, kad šie protezai yra paslankūs. Pacientams kramtant maistą plokštelė juda, o judėdama ji išjudina dantis, prie kurių fiksuojasi kabliukais, taip pat nuolatos tirpsta po ja esantis žandikaulio kaulas. Dantys prie kurių kabliukais fiksuojasi plokštelė tampa paslankūs dėl to, kad žmonių dantys fiziologiškai sukurti gauti krūvį išilgine kryptim, o plokštelė veikia nuosavus dantis priešingai, jie stumiami į šoną. Galiausiai pašalinami visi arba beveik visi žandikaulyje buvę dantys, gaminamos naujos plokšteles, kurių nesant dantų nėra už ko užkabinti. Svarbu paminėti ir tai, kad po plokštelėmis vykstantis žandikaulio kaulo nykimas ilgainiui sąlygoja prastesnę išeitinę situacija dantų implantacijai.
Išimama plokštelė besilaikanti tik ant bedančio žandikaulio gleivinės yra iššūkis kiekvieno ją nešiojančio paciento gyvenime, nes šis protezas suteikia labai ribotas kramtymo kokybės ir komforto galimybes.
Laimei, dantų implantų pagalba mes turime galimybę atstatyti tiek vieno, tiek visų dantų nebuvimą. Kalbant apie bedančius žandikaulius (arba tuos, kuriuose yra likę tik keli klibantys ar sugedę dantys), jų rekonstrukcija atliekama vienos operacijos metu. Pašalinami likę klibantys ar išgedę dantys (jeigu jie yra), atliekama žandikaulio kaulo korekcija, įsriegiami dantų implantai, kur reikia, atliekamas žandikaulio kaulo atstatymas, dažniausiai naudojant dirbtinius kaulo pakaitalus. Procedūra dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje, yra neskausminga. Iškart po operacinio gydymo nuo dantų implantų yra nuimami atspaudai ir tą pačią arba sekančią dieną yra prisukamas laikinas protezas, kuris yra fiksuotas, nepaslankus ir kuriuo pacientas gali kramtyti maistą visą gijimo laikotarpį.
Bedantį žandikaulį galima atstatyti fiksuotu protezu įsriegus į jį keturis ir daugiau implantų.
Rekonstravus žandikaulį ant keturių dantų implantų dažniausiai galutinis protezas turės 10-12 dantų ir bus vientisas. Didėjant implantų kiekiui žandikaulyje, didėja atkuriamų dantų skaičius, o pats protezas dažniausiai gaminamas nebe vientisas, o segmentuotas. Įsriegus į žandikaulį šešis arba aštuonis dantų implantus ir ant jų pagaminus protezus, dažniausiai atstatysime 12-14 dantų, o dantų lankas bus suskirstytas į 3-4 smulkesnes dalis.
Segmentinis protezavimas turi tam tikrų privalumų. Visų pirma, mažesni protezai yra tikslesni. Antra, gyvenimo eigoje atsitikus komplikacijai su protezu (pvz.: keramikos nuskilimas, varžtelio lūžis) arba su dantų implantu (pvz.: kaulo patirpimas), galima būtų nuimti tik tam tikrą protezinį segmentą, su kuriuo atsitiko problema, ir koreguoti tik būtent tą sritį. Tuo tarpu, jei protezas yra vientisas, nuėmus jį, dantų paciento burnoje korekcijos laikotarpiu nebelieka.
Dantų implantų pagalba galime atsatyti tiek vieno, tiek visų dantų nebuvimą.
